Koki grd kain tiktis kininkams sezon Lietuvoje prasidjo javapjt von daugiau kombain pasirodo iemini pasli laukuose. Kininkai usim grd numimo, transportavimo ir saugojimo darbais. ,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,,, Und der Hotelstil ist: Günstige. Dieses Hotel befindet sich im nordösstlichen-Viertel von Kiev, Dar liepos pradioje grd supirimo kaina Lietuvoje buvo emiausia, palyginti von paties laikotarpio kaina per pastaruosius eerius metus. Kinink nuotaika m gerti tik prie savait. Tuomet biroje kviei kaina pradjo kilti nerimaujant, kad Pranczijoje, daugiausiai Europos Sjungoje uauginanioje ir eksportuojanioje kviei alyje, derlius Bus maiausias nuo 2003 traf, o jav kokyb daug prastesn Negu prastai. Lietuvoje ems kis sukuria ach 3 proc. Alies bendrojo vidaus produkto, wetten tikroji nauda yra didesn. Grd auginimo veikla turi takos transporto, saugojimo, maisto perdirbimo, prekybos sektori vystymuisi. Kininkai pro metus i grdini kultr pardavimo gauna madaug 1,1 mlrd. Eur schlafanzug. Laukiama maesnio derliaus Lietuvoje Grd rinkoje prasta diaugtis dideli kaimyni konkuruojani ali derliaus bdomis, ang jos padeda augti Kainai biroje ir taip gauti didesn supirkimo kain Lietuvos kininkams. Nors Lietuvoje uaüuginti kvieiai dl geresns kokybs daniausiai nekonkuruoja su kvieiais i Pranczijos, kain biroje augimas daro teigiam tak vis grd kainai. Tiesa, kol derlius nenuimtas pai lietuvi laukuose, anksti kalbti ast didesn peln dl kitoje valstybje laukiamo prasto derliaus. Prognozuojama, kad 2016 metais jav derlius Lietuvoje bus 4 proc. Maesnis, wette irni ir pup derlius turt bti didesnis madaug 50 proc. Palyginti su prajusiais metais. Bendras grdini augal derlius Bus labai panaus 2015 met rekordin rezultat. Kaip ir visada, Lietuvoje kinink nuotaikos nevienodos iemet dl prastesni oro slyg maesnio derliaus sulauks Suvalkijos GRD augintojai, o Labiau diaugtis turt Vidurio ir iaurs Lietuvos kininkai. Kviei Eksporto rinkose dar aktyvesni rusai ir ukrainieiai iuo metu Naujienos apie Prast Derli atkeliauja Tik i Pranczijos, o Kitose svarbiausiose GRD auginimo alyse laukiamas pakankamai geras derlius. Rusijoje kviei derliaus numimas vyksta spariai ir derlingumo rezultatas leidia Kurkas drsiau tiktis net rekordinio derliaus. Ich Ukrainos taip pat atkeliauja naujienos apie skming klim kviei derlius, tiktina, nedaug nusileis prajusi met rekordiniam rezultatui. Abi ios Juodosios jros valstybs jau derliaus numimo metu Pradeda agresyviai silyti kvieius potencialiems pirkjams, o iais metais dl ypa gero derliaus bandymai parduoti kuo daugiau ir kuo greiiau, mainant kain, gali BTI dar aktyvesni. Negalima umirti ir JAV, Nors ji Pastaraisiais metais grd Rinkoje Buvo Maiau konkurencinga negu Europa dl stipraus JAV dolerio euro atvilgiu. JAV nuimta daugiau negu versucht ketvirtadaliai iemini kviei pasli ir panau, kad derlius bus geriausias nuo 2012 met. Tiktina, kad JAV grd pardavjai Taip Pat Bus Aktyvs Rinkoje, Silydami Maesn Kain. Lietuvos grd eksporto rinkos nesikeis Preis auf Anfrage Lietuvos eksportuota daugiau negu 3,2 mln. Ton kviei, arba beveik 1 mln. Ton daugiau negu prie metus. Eksporto ist Uolis dl rekordinio prajusi traf derliaus atne daugiau Pajam ne tik kininkams, wette ir GRD logistika, ir pardavimų usienio rinkose usiimanioms bendrovms. Didiausiu Lietuvoje uaüugint kviei pirkja tapo Saudi Arabien, kuri pakeit Iran, ankstesniais metais buvusi patraukliausi Lietuvai eksporto Eisbahn. Saudo-Arabien pro Sekunde iplukdyta 1 mln. Ton kviei ir Andere Sprachen Lietuva tapo didiausia grd eksportuotoja i al. Prajusiais metais daug kviei Lietuvos prekybininkai eksportavo tokias gana naujas prekybininkams rinkas kaip Turkija, Kenija ar Jungtiniai Arab Emyratai. Jas tolimas alis daniausiai plukdomi maistiniai auktos kokybs kvieiai, o lietuviai labiausiai konkuruoja su vokieiais, lenkais ir kaimynais latviais. Tiktina, kad prajusiais metais buvusios didiausios Lietuvos kviei Eksporto Partner iais metais ilaikys ar net IEK tiek padidins savo kviei import, todl ir lietuvi kvieiai turt likti j akiratyje. Grd derlius su Lietuva konkuruojaniose valstybse, tokiose kaip Vokietijoje ir Lenkijoje, bus maesnis iki 10 proc. O kokyb prastesn negu prie metus. Jeigu Lietuvoje orai nebus pernelyg drgni, o grd kokyb iki derliaus numimo pernelyg nesuprasts, lietuvik maistini kviei paklausa eksporto rinkose turt bti nemaa. Supirkimo kain augimas gali ilgai neutrakti kininkams kviei kain augim biorei iomis dienomis reikt atidiai stebti. Rinka derliaus numimu metu yra labai jautri naujienoms, todl inios apie GRD Numim ne tik Pranczijoje, wette ir Kitose ES alyse turs didel tak kain svyravimui artimiausiomis savaitmis. Ankstesniais metais, kai iaurs pusrutulio valstybse vykdavo derliaus numimas liep rugsj, GRD supirkimo kaina Lietuvoje krisdavo. iuo metu prognozuojamos rekordins kviei atsargos ir geras derlius pasaulyje (iskyrus ES), neleidia drsiai tiktis auktesni Negu prajusiais metais GRD supirkimo kain Viso sezono metu. Todl tokius kain uolius, kokie matomi dabar, reißen inaudoti dalies derliaus kiekio kain nustatymui. SEB banko Vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas Panas Straipsniai: Lietuva - 25 metai (2 dalis) Po Lietuvos nepriklausomybs atkrimo jau prajo dvideimt penkeri metai, arba ketvirtis amiaus. Tai tikrai jau gan nemaas laiko tarpas, pro Kur padtis alyje ir apskritai pasaulyje gerokai pasikeit. Tad atsivelgus tai ko gero prasminga apvelgti pagrindinius Lietuvos makroekonominius rodiklius ir j pokyius pro minim laikotarp bei panagrinti tendencijas. Tuo paiu atsivelgus tai, kad lietuva jau pusmetis kaip euro zonos narzisse, prasminga pagrindinius alien makrokonominius rodiklius palyginti btent su ios zonos atitinkamais rodikliais. Taigi, po pirmosios dalies (nuoroda pirm dal) pristatome antrj Lietuva - 25 metai dal. Atkreipiame DMEs, joggen orientuotasi buvo laikotarp nuo 1990 traf iki dabar, taiau ne visais atvejais tokios apimties makreokonominiai duomenys yra prieinami. Kalbant apie Lietuvos pramons produkcij, duomenys yra prieinami nuo 1999 erfüllt. Per minimieren laikotarp iki dabar ist rodiklis ms alyje gan stipriai svyravo. Didiausias, t. y. Daugiau nei dvideimties procent pramons produkcijos nuosmukis buvo fiksuojamas für dvi krizes, t. y. Pro 1999 mit Rusijos kriz bei po beveik deimties met per 2008 erfüllt pabaigoje prasidjusi pasaulin finans ir ekonomikos kriz. Pirmasis didesnio nuosmukio laikotarpis tssi nuo 1999 erfüllt iki madaug 2000 met vidurio. Na o antrasis - nuo 2008 iki 2010 mit pavasario. Pats nuosmukio pikas pro minim laikotarp buvo pasiektas 2009 traf balandio mnes, kuomet buvo ufiksuotas netto 25,7 Procento metinis pramons produkcijos kritimas. Per laikotarp nuo 2001 iki 2008 traf pabaigos minimas Rodiklis gan stipriai svyravo, bei kelis Kartus buvo nusileids neigiam teritorij, na o kelis Kartus buvo fiksuojamas daugiau nei dvideimt Penki procent metinis pramons produkcijos prieaugis. Tad galima teikti, kad tuo metu pramon ms alyje augo gana spariai, t. y. Metinis io stachiklio prieaugio vidurkis ko gero siek deimt prozent arba netgi buvo didesnis. Po zu, kai Lietuvoje pramons produkcijos nuosmukis 2009 getroffen balandio mnes pasiek dugn, ir toliau kur laik buvo fiksuojamas metinis io rodiklio kritimas, taiau neigiama dinamika majo. Na o 2010 erfüllt pabaigoje pramons produkcijos metinis prieaugis ms alyje jau buvo gerokai didesnis nei deimt procent. Tiesa, jau kitaus metais po atsigavimo io stachiklio prieaugis ir vl m slopti. Po paskutins buvusios pasaulins krizs Lietuvos pramons produkcijos metinis prieaugis iki dabar didesn nei dvideimties procent prieaug ufiksavo Tik vien kart, kai prie kriz Toki atvej buvo gerokai daugiau. Be to, jau net du Kartus buvo fiksuojamas daugiau nei deimties procent io rodiklio nuosmukis, kai prie kriz nors irgi laikas nuo laiko pasitaikydavo, joggen pramons produkcijos metinis pokytis atsidurdavo neigiamoje teritorijoje, taiau minto masto kritim nebuvo, t. y. Jie buvo kur kas nuosaikesni. Tuo paiu galima pastebti, kad po pasaulins krizs prislopo ir Lietuvos pramons produkcijos prieaugio dinamika. Jei prie tai metinio prieaugio vidurkis siek apie deimt procent Arba Kiek daugiau, tai pastaruoju metu ist vidurkis tikrai NRA dvienklis, ang pramons produkcijos metinis augimas labai retai pakyla vir deimties procent, bei gan danokai atsiduria neigiamoje teritorijoje, o tai yra neigiamas reikinys. Per minimieren laikotarp euro zonoje pramons produkcijos augimas von laik buvo pastebimai von maesnis nei ms alyje, t. y. Metinis prieaugio vidurkis tikrai yra maesnis nei penki procentai. Nuo 1999 traf iki 2008 pramons produkcijos metinis prieaugis bendroje pinig sjungoje svyravo Penki procent Ribose bei kelis Kartus buvo pakils vir ios ribos, taip pat kelis traf Kartus pro minim laikotarp Euro zonoje buvo fiksuojamas io rodiklio trumpalaikis nuosmukis i Kuri didiausias siek keturis procentus ir buvo ufiksuotas 2002 mit pradioje. Pramons produkcija euro zonoje 2008 metais pradjo fiksuoti kritim dar prie tai kai ruden prasidjo pasaulin finans bei ekonomikos kriz, t. j. Tai jau prasidjo gegus mnes, na o mint getroffen pabaigoje ioje zonoje jau buvo fiksuojamas net 12,5 procento metinis pramons produkcijos apimi sumajimas. Kit mit pradioje padtis dar labiau pablogjo, ir ist rodiklis, kaip ir ms alyje, vienu metu smukteljo Netz vir dvideimties procent, t. y. 2009 met baland buvo ufiksuotas netz 21,4 prozento metinis pramons produkcijos nuosmukis. Tuo paiu buvo pasiektas io stachiklio kritimo dugnas, ir po zu situacija m pamau taisytis. Jau Kit mit pradioje Euro zonoje buvo pradtas fiksuoti pramons produkcijos metinis prieaugis ir kuo toliau tuo labiau augimas vis Labiau Didjo ir getroffen pabaigoje faktikai pasiek dvienkl lyg. Vliau pasikartojo Lietuvos atveju aptartas scenarijus, t. j. Po vadinamojo atokimo pramons produkcijos metinio prieaugio dinamika m slopti ir jau getroffen pabaigoje netgi ufiksuotas neigiamas pokytis, kuris tssi per visus 2012 metus bei dar labiau padidjo. Kitais metas dl euro zonoje kilusios skol krizs ist stoliklis ir toliau fiksavo neigiam pokyt, tiesa, kritimo dinamika m mati. Prajusiais metais pramon vl atsigavo ir pradjo fiksuoti prieaug, tiesa, po krizs, atmetus taip vadinam atokimo laikotarp, pramons produkcijos prieaugis Bendros valiutos sjungoje, kaip ir Lietuvos atveju, palyginus su buvusiu prie pasaulin kriz, sultjo. Mamenins prekybos atveju Situacija Labai Panai Arba Netgi Identika kaip Ir Kalbant apie pramons produkcij. Tiek ms alyje, tiek ir euro zonoje prie 2008 erfüllt pabaigoje kilusi kriz mamenins prekybos prieaugis buvo didesnis, sein, svyravimo dinamika taip pat buvo didesn nei po mintos krizs iki dabar. Tai galima sieti ir sa tuo, kad po krizs jau nebuvo kreditavimo bumo. Per nagrinjam laikotarp nuo 1998 trafen sich iki dabar, Lietuvoje buvo ufiksuoti du dideli metins mamenins prekybos apimi nuosmukiai, t. y. 1999 erfüllt pradioje io rodiklio kritimas siek net 10,8 procento, kai dar 1998 mit pradioje prieaugis buvo didesnis nei dvideimt procent. Pro Visum minimus metus neigiamas io stachiklio pokytis ir toliau iliko, tiesa, dinamika majo. Tai galima sieti su Rusijos krize. Po, mamenin prekyba ms alyje atsigavo ir iki pat 2008 traf pasaulins krizs io rodiklio intensyvi svyravimo dinamika buvo Plane nulio ir dvideimties procent, kai po krizs ji sumajo dvigubai, t. y. Nuo nulio iki deimties prozent. Pasaulin finanziert ir ekonomikos kriz prasidjo 2008 mit ruden, na o jau getroffen pabaigoje mamenins prekybos nuosmukis siek 5,6 procento. Kitais metais padtis dar von labiau pastebimai pablogjo, t. y. Io rodiklio kritimas procentine iraika pasiek dvienkl lyg bei met pabaigoje jau buvo fiksuojama, kad pro metus mamenins prekybos apimtys Lietuvoje susitrauk netz daugiau nei ketvirtadaliu, t. y. Krito 26,9 prozento. Tuo paiu buvo pasiektas in ir io rodiklio nuosmukio dugnas. Seit 2010 metus neigiama nuosmukio dinamika vis labiau majo, na o jau getroffen pabaigoje netgi buvo fiksuojamas prieaugis, kuris kitais metais dar labiau suintensyvjo bei pakilo vir deimt prozent. Po zu pasikoregavo ir prieaugio dinamika, kaip buvo minta, sumajo ir i padtis ilieka iki iol. Eurozonen atveju, didiausi metin mamenins prekybos nuosmuk taip pat lm 2008 mit pabaigoje kilusi pasaulin kriz. Prie tai mamenins prekybos metinis prieaugis ioje zonoje svyravo 0 - 4 prozentige Ribose. Jos apimtys bendroje valiutos sjungoje m mati dar 2008 erfüllt pradioje, t. y. Nuo kovo mnesio, o nuosmukio pikas buvo pasiektas bausatz mit pradioje, kuomet metinis kritimas siek 5,4 procento, t. y. Buvo pastebimai maesnis nei ms alyje. Per Visum minimal metus neigiama dinamika iliko, tiesa, m mati. 2010 metais padtis pasikeit, buvo pradtas fiksuoti prieaugis, tiesa, augimo pagreitis, palyginus su buvusiu prie kriz, sultjo madaug pro Eiter. Euro zonoje kilusi skol kriz ir silpnesni ios zonos ali problemos lm, joggen mamenins prekybos pokytis EUR zonoje 2011 metais ir vl atsidr neigiamoje teritorijoje bei buvo fiksuojamas iki dviej procent siekiantis kritimas. Je Kitus metus ta pati tendencija iliko, na o kritimo mastai dar labiau padidjo. I tendencija tssi ir für 2013 metus, tiesa, kritimas dinamika m mati. Prajusiais metais padtis pasitais ir Euro zonoje jau pradtas fiksuoti metinis mamenins prekybos prieaugis, Kuris pabaigoje traf jau buvo pakils vir trij procent, taiau po iais metais prieaugio dinamika ir vl Kiek sultjo, taiau vis tiek ilieka aukta ir siekia vir dviej procent. Per nagrinjam laikotarp visuomet Lietuvoje mamenins prekybos metinis prieaugis buvo dvigubai Arba dar daugiau didesnis nei Euro zonoje, tiesa pro paskutin buvusi pasaulin kriz io rodiklio kritimas taip pat ms alyje buvo gerokai didesnis nei bendroje pinig sjungoje. Deutsch - Übersetzung - Linguee als Übersetzung von "vienas svarbus" vorschlagen Linguee - Wörterbuch Deutsch - Englisch Andere Leute übersetzten. Englisch: v3.espacenet. com/textdoc? Iuo atveju duomenys yra prieinami nuo 1996 erfüllt. Nuo minim met iki dabar Auf den Wunschzettel Auf die Wunschliste Auf den Wunschzettel Auf die Vergleichsliste Ms alis u didesn Summe preki ir produkcijos importuoja nei eksportuoja ir tai inoma nra pozityvus reikinys. Tuo tarpu bendras euro zonos usenio prekybos rezultatas, iuo atveju duomenys yra nuo 1999 getroffen, kur kas daniau buvo teigiamas nei neigiamas. Kalbant apie Lietuvos usienio prekybos rezultato pokyio dinamika, tai iki stojimo Europos sjung 2004 metais, ms alien usenio prekybos mnesio neigiamas rezultatas svyravo 100 - 300 mln. Eur Ribose, na o po stojimo ist rodiklis m didti neigiama linkme, o pats pikas buvo pasiektas 2008 mit pavasar, t. y. Prie pat pasaulin finans ir ekonomikos kriz, kuomet neigiamas mnesio usienio prekybos rezultatas pasiek beveik 600 mln. EUR. Taigi, akivaizdu, jog stojimas Europos sjung ir gerokai okteljs kreditavimas alyje lm tai, jog alien gyventojai m aktyviau vartoti ir pischei usenyje pagamintas prekes. 2008 traf ruden prasidjusi kriz ir ualdytas kreditavimas lm pradjusi mati vidaus paklaus ir tuo Paiu m pastebimai mati neigiamas Lietuvos usienio prekybos mnesinis Rezultatas ir jau Kit erfüllt pabaigoje daugiau importuota nei eksportuota Preki buvo Tik u 32,9 Millionen. EUR. Po zu ist neigiamas rodiklis kiek padidjo ir vl kur laik svyravo 100 - 300 mln. Eur ribose. 2013 metais usienio prekybos deficitas ir vl kiek sumajo bei minimalem erfüllt kovo ir birelio mnesiais netgi buvo fiksuojamas teigiamas usienio prekybos rezultas, tiesa, jis nebuvo itin didelis, t. y. Atitinkamai 13,3 ir 18,5 mln. EUR. Taiau iki dabar toki atvej daugiau nebuvo. Per prajusius metus Lietuvos sistema svyravo neigiamas mnesio rezultatas svyravo 100 - 200 mln. Eur Ribose, bei met gal vienu metu kiek padidjo. Nuo ich traf pradios fiksuojama alies usienio prekybos neigiamo mnesinio rezultato didjimo dinamika, kas nra sveikintinas reikinys. Kalbant apie bendr Euro zonos usienio prekybos rezultat, tai kaip minta, jis kur kas Daniau buvo teigiamas nei neigiamas bei iki 2008 traf ruden prasidjusios krizs abi puses svyravo 10 Md. Eur ribose. Nuo 1999 iki 2005 traf pabaigos Euro zonos usienio prekybos Rezultatas faktikai visuomet, su tam tikromis iimtimis, buvo teigiamas, o po na IKI 2008 traf pasaulins krizs padtis pasikeit IMTO atuoniasdeimt laipsni Kampu. Nuo 2009 iki madaug 2012 erfüllt pradios, t. y. Faktikai kriziniu laikotarpiu, ist rodiklis abi puses ir vl svyravo 10 mlrd. Eur ribose. Na o po, um prasidjo bendro teigiamo Eurozonos usenio prekybos mnesinio rezultato nuosaikus didjimas, kas sein jokios abejons yra pozityvus reikinys. Per prajusius metus minimo stabiklio svyravimo dinamika jau pakilo vir deimties milijard eur ir kai kuriais mnesiais netgi buvo pasiekiamas beveik 25 mlrd. Eur lygis Remiantis naujausiais duomenimis, balandio mnesio teigiamas Preis: niedrigster zuerst Preis: höchster zuerst Artikelnr. EUR. Lietuvos einamosios sskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykis prozentin iraika nuo 1995 iki 2009 galo visuomet buvo neigiamas, na o reikm svyravo minus 5 - 15 prozent skalje. Pro Kitus penkerius metus ist rodiklis daniau buvo teigiamas nei neigiamas, t. y. Tris kartus teigiamas ir du kartus neigiamas, na o neigiama prozentin reikm jau buvo pastebimai maesn nei pro ankstesn minze laikotarp, kas be jokios abejons yra pozityvus reikinys. Euro zonos analogikas Rodiklis pro laikotarp iki pasaulins finans ir ekonomikos krizs 2008 ruden svyravo apie nul, tai procentine iraika nukrypdamas nedidel plius, tai nukrypdamas nedidel minus traf, t. y. Svyravimo diapazonas abi puses siek 1,5 - 0,8 procento. Prasidjus krizei euro zonos einamosios sskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine iraika tris metus ich eils siek faktikai nulin lyg, taiau buvo matoma dinamika teigiama linkme. Per paskutinius tris metus ist rodiklis jau nuolat sistemingai augo, t. y. Pakilo nuo 1,2 iki 2,1 procento. Taigi, tiek Lietuvos, tiek euro zonos atveju, kalbant apie minimal rodikl, pastaraisiais metais matomi pozityvs pokyiai. Atjo metas apvelgti Lietuvos ir bendrus Eurozonos usienio valiut rezervus. Nuo pat 1992 trafen sich iki paskutins kilusios pasaulins krizs ms alies minimal rezerv vert nuosekliai didjo, t. y. Buvo fiksuojama augimo dinamika su tam tikrom korekcijom. Taigi, 1992 metais Lietuvos usieni valiut rezerv vert siek 107,2 mln. Doleri, o jau 1999 traf pabaigoje sudar 1.484 mlrd. Doleri O po zu sek tolesnis j verts didjimas. 2007 traf pabaigoje, t. y. Prie pat kriz, ms alies minimal rezerv vert jau siek netz vir atuoni milijard doleri. Kilusios kirizs metu rezerv vert smukteljo iki madaug 5,5 milijard doleri, taiau po zu, t. y. Jau 2009 erfüllt pabaigoje ir vl pakilo vir atuoni milijard doleri. Vliau iki pat prajusi traf pabaigos Lietuvos Benutzer, die gerade dieses Thema anschauen mögen: 6 - 9 mlrd. Doleri Ribose bei buvo matoma tam tikra nedidel augimo dinamika. Vis laik aukiausi lyg ms alliierten rezervai pasiek 2013 mit vasar, kuomet j vert siek net 8,958 milijardus doleri. Tuo tarpu po zu, kai nuo ich traf pradios Lietuva stojo euro zon bei perved didel dal savo usenio valiut rezerv kaip nao dal Europos Centrinio banko kapital, j vert susitrauk nuo 7,176 mlrd. Doleri buvusi 2014 erfüllt pabaigoje iki 830,8 mln. Doleri ich traf sausio mnes. Tiesa, nuo zu laiko ms alies rezerv vert, padidjo, ir remiantis, naujausiais, birelio, mnesio, duomenimis, jau, siekia, 2,106 mlrd. Doleri Kalbant apie euro zonos bendrus usenio valiut rezervus, tai nuo 1999 trafen sich iki 2006 trafen pradios jie sumajo nuo madaug 270 iki 177 mlrd. Doleri Pasiek taip vadinam dugn, jie pradjo didti ir prie 2008 met ruden kilusi kriz jau siek apie 235 mlrd. Doleri Krizs laikotarpiu pro kitus metus j vert pasikoregavo staigiai iki madaug 200 mlrd. Doleri, taiau jau t pai mit pabaigoje pakilo vir 280 mlrd. Doleri bei ir toliau nuosekliai Didjo. Prajusi met viduryje euros zonoje usienio valiut rezerv lygis pasieks aukiausi vis laik vert, t. j. Sudar 340,247 ml. Doleri, taiau nuo zu laiko jie kiek pasikoregavo ir remiantis naujausiais duomenimis iuo metu siekia 325,528 mlrd. Doleri Fiksuotas Tiek Lietuvos, Tiek Eurozonos usienio valiut rezerv augimas yra pozityvus reikinys. Tiek ms alis, tiek ir Euro zonos alys nra aukso gerbjos. Duomenys apie Lietuvos aukso rezervus yra prieinami nuo nuo io amiaus pradios, kuomet jie siek 5,79 tonas. Iki dabar j kiekis Übersetzung: labai maai kito. Remiantis naujausiais duomenimis, Männchen alis turi sukaupusi 5,82 tonas aukso. Euro zonos atveju, io vertingojo metallisch bendri rezervai pro minimal laikotarp smukteljo nuo 747,41 iki 504,77 ton. Esminis aukso rezerv mainimas buvo vykdomas pro laikotarp nuo 2004 mit pabaigos iki 2010 erfüllt pradios. Lietuvos ir Euro zonos privaiam sektoriui iduot kredit rodikl mes jau aptarme kalbdami apie bendrj vidaus produkt bei tuo Paiu atkreipme DMEs i abiej rodikli koreliacij tam tikru laikotarpiu. Taigi, iuo atveju aptarsim tik pagrindinius esminius momentus. 1993 metais Lietuvoje privaiam sektoriui idun kredit vert siek 528,98 mln. EUR. Nuo zu laiko iki pat 2008 mit pabaigos ist rodiklis sistemingai augo ir mint mit pabaigoje pasiek absoliuiai rekordin 19,185 mlrd. Eur vert. Kaip minjome nagrindami bendrojo vidaus produkto rodikl, privaiam sektoriu iduot kredit vert itin spariai paoko pro laikotarp po stojimo Europoster sjung iki kilusios paskutins pasaulins krizs. Taiau dar prie tai ist rodiklis irgi buvo pradjs didinti augimo dinamik, t. y. Nuo 2001 mit pradios iki 2003 mit pabaigos verbunden verta paoko nuo 1.335 iki 3.294 mlrd. Eur, t. y. 2,5 kartus. Na o per laikotarp iki krizs ist stabiklis paoko dar spariau, t. y. 5,8 kartus. 2008 erfüllt pabaigoje kilus krizei Lietuvoje privaiam sektoriui iduot kredit vert m mnuosekliai mati ir iuo metu siekia 14,862 mlrd. EUR. Euro zonoje analogikas rodiklis iki 2008 metais kilusios finanzierung ir ekonomikos krizs nuolat nuosekliai augo, t. y. Paoko nuo 1997 metais buvusi 5 trilijon eur iki vir 13 trilijon eur (2,6 kartus). Kriseniu laikotarpiu privaiam sektoriui iduot paskol vert euro zonoje ir toliau, skirtingai nei Lietuvoje, augo, tiesa, kur kas liau. Vis laik rekordinis 13,355 trilijon eur lygis buvo pasiektas 2011 getroffen lapkrit ir nuo zu laiko ist rodiklis m po truput mati ir prajusi erfüllt pabaigoje jau siek 12,53 trilijonus eur. Tiesa, nuo ich traf pradios jis vl pradjo po truput didti ir iuo metu jo reikm siekia 12,691 trilijon eur. Lietuvoje ir euro zonoje vidutinis mnesio atlyginimas nuolat, iskyrus krizin laikotarp, auga. Iuo atveju duomenys turimi nuo 2000 erfüllt. Taigi, minim mit Pradioje Lietuvoje vidutinis mnesinis atlyginimas siek 297,9 eurus. Kadangi euro zonos minimo stiftiklio duomenys yra prieinami tik nuo 2001 trafen sich, tai kaip ataskaitos tak imsime iuos metus. Mint met pradioje, t. y. Pirej ketvirt ms alyje vidutinis mnesinis atlyginimas, palyginus su buvusiu prie metus, jau buvo didesnis ir siek 301,5 eurus, o euro zonoje - 1302 eurus, t. y. Buvo tkstaniu eur arba 4,3 kartus didesnis. Spariausiai ist rodiklis Lietuvoje paaugo po stojimo Europoster sjung iki pat 2008 met ruden kilusios krizs. Per minimieren laikotarp vidutinis mnesinis atlyginimas ms alyje pasistieb nuo 331,9 iki 671,9 eur, arba kiek daugiau nei du kartus, o euro zonoje - nuo 1391 iki 1576 eur, arba 13,3 procento. Kriziniu laikotarpiu Lietuvoje vidutinis mnesinis atlyginimas kritos ilgiau ir labiau nei euro zonoje, t. y. Nuo 2008 erfüllt treiojo ketvirio iki 2010 mit pirmojo ketvirio (sumajo 12,4 procento), o bendroje pinig sjungoje tik pro vien 2008 mit ketvirtj ketvirt, kuomet ist rodiklis sumajo vos penkiolika eur, arba vienu procentu. Po pasaulins ekonomikos ir finans krizs Lietuvoje vidutinis mnesinis atlyginimas jau-yra-pakils-vir prie kriz buvusio lygio, t. y. Pasistieb 4,2 procento, o euro zonoje paaugo spariau, t. y. 6,7 procento. Remiantis naujausiais duomenimis, pirmj ich erfüllt ketvirt minimas rodiklis Lietuvoje siek 699,8 eurus, o euro zonoje sudar 1681 eur, t. y. Skirtumas iuo atveju kiek maesnis nei tkstantis eur arba 2,4 kartai. Pro lyginamj laikotarp ms alyje vidutinis mnesinis atlyginimas paaugo 2,3 kartus, o euro zonoje - 29,1 prozento. Taigi, Lietuvoje minimas stachiklis auga kur kas spariau nei bendras euro zonos vidurkis, sein, tuo paiu maja ir atotrkis, o tai yra labai pozityvus reikinys. Tiesa, vir prie krizinio lygio vidutinis atlyginimas Euro zonoje paaugo labiau nei ms alyje, o tai gebogen jau iuo metu nra pozityvi tendencija. Sie sehen hier eine soeben freigeschaltete Homepage Lietuvoje yra prieinami nuo 1999 met, kuomet ist rodiklis buvo maesnis nei imtas eur ir siek 92,14 eur. Euro zonos atveju analoge stabiklis nra pateikiamas. Sie können auch jetzt schon Beiträge lesen. Suchen Sie sich einfach das Forum aus, das Sie am meisten interessiert. Prie 2008 met ruden kilusi kriz Lietuvoje minimalus atlyginimas jau siek 231,7 eurus, o tai reikia, kad nuo 1999 getroffen jis pakilo 2,5 kartus. Kriziniu laikotarpiu ist rodiklis ms alyje nebuvo keiiamas iki pat 2013 met, kuomet paaugo iki 289,62 eur. Taigi, palyginus su prie kriz buvusiu lygiu, Lietuvoje minimalus atlyginimas bendrai paaugo 40,3 procento. Atkreipiame dmes, kad ms alyje minimalus atlyginimas auga spariau und vidutin atlyginim ir taip buvo tiek prie kriz, tiek taip yra ir po krizs. Kalbant apie pinigus, seien Sie jokios abejons reikt paminti ir taupymo rodikl bei jo pokyius. Iuo atveju turimi duomenys nuo 2004 erfüllt. Nuo mint met iki 2006 mit pradios Lietuvoje taupymo rodiklis svyravo tarif 2,2 ir 2,6 prozento. Po zu jis m didti ir augimo dinamika zu Labiau spartjo, na o aukiausias taupymo rodiklis ms alyje buvo pasiektas paios krizs pradioje, t. y. 2009 getroffen saus, kuomet jo reikm sudar 8,09 procento. Taiau jau kitais metais jis m pastebimai mati, t. y. Smukteljo daugiau nei keturis kartus iki maiau nei dviej procent. Taiau tai nebuvo taupymo rodiklio kritimo pabaiga, t. y. Iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki. Remiantis naujausiais duomenimis, Lietuvoje taupymo stachiklis siekia vos 0,46 prozento, na o emiausias lygis, t. y. 0,31 procento, buvo pasiektas prajusi met vasaros pabaigoje. Euro zonoje ist rodiklis pro vis nagrinjam laikotarp buvo didesnis nei ms alyje, sein, svyravimo diapazonas buvo gerokai maesnis. Nuo 2004 met iki 2008 met ist rodiklis bendroje pinig sjungoje smukteljo nuo 14,5 iki 13 prozent. Krischiu laikotarpiu jis vl pakilo ir buvo pasieks beveik penkiolikos prozent reikm. Taiau jau 2010 metais jis m mati ir minimieren pabaigoje nukrito emiau nei trylika prozent. Vliau taupymo rodiklis i esms stabilizavosi ir svyravo 12,5 bei 13,2 prozentigem Diapazon. Remiantis naujausiais duomenimis, euro zonoje io stachiklio reikm siekia 12,9 prozent, ir yra gerokai didesn und Lietuvos atitinkam rodikl, o tai, kalbant apie ms al, nra pozityvus reikinys. Indeksai ir reitingai Lietuvos bst kain selbstverstaendlich iuo metu siekia 115,78 punktus, kai 2006 metais, t. y. Metai nuo kuri siemensys yra prieinami, jo reikm sudar 102,85 punktus. Aukiausia io indekso reikm buvo pasiekta 2008 erfüllt antrj ketvirt, t. y. Prie pasaulin finans ir ekonomikos kriz, kuomet ji siek 159,72 punktus. Po zu jis smukteljo gerokai spariau nei prie tai augo bei tuo paiu krito emiau nei 2006 metais buvusi jo vert, t. y. 2010 erfüllt pradioje jo reikm jau buvo maesn nei imtas punkt. Taiau jau kitais metas prasidjo ioks toks pakilimas ir Übersetzung von Bildern iki 107,25 punkt lygio. Iki pat 2013 mit pabaigos Lietuvos bst kain indekso vert stabilizavosi krawatten iuo lygiu ir labai maai kito. Per prajusius metus jis paaugo 117,2 punkt reikms, taiau po zu kiek pasikoregavo. Euro zonoje bst kainos svyravo Kurkas maiau, tad tuo paiu minimo indekso svyravimo diapazonas irgi buvo gerokai maesnis. Nuo 2006 erfüllt iki krizs bst kain indeksas ioje zonoje paaugo nuo 94,36 iki 102,72 punkt. Krizs laikotarpiu jis vi nukrito emiau nei imtas punkt. Taiau jau netrukus atsigavo ir 2011 metais buvo pakils iki 101,46 punkt, wetten neilgam. Po zu prasidjo jo majimo tendencia, kuri tssi iki 2013 mit pradios, kuomet jo vert siek 96,78 punktus. Nuo zu laiko iki dabar euro zonoje bst kain indekso vert ich es stabilizavosi ir maai kinta. Konkurencingumas - tai dar vienas svarbus rodiklis, Kur reikia btinai apvelgti. Kadangi konkurencingumas yra vertinamas pagale atskiras alis, tad iuo atveju Lietuvos konkurencingumo indeks palyginsime su Vokietijos, Kuriositäten ekonomika didiausia euro zonoje, atitinkamu rodikliu. Vertinant ali konkurencingum maksimaliai galima surinkti septynis balus. Iuo atveju duomenis turime nuo 2007 erfüllt. Iki............................................. Buvo didesnis u vidutin, taiau tuo paiu visuomet, buvo maesnis u Vokietijos, Kur io stabiklio reikm visuomet buvo didesn nei penki balai. Krischiu laikotarpiu abiej ali konkurencingumo indeksas krito. Iuo metu Lietuvos konkurencingumo indeksas sudaros 4,5 balus ir yra kiek didesnis nei buvs prie kriz, Vokietijos siekia 5,48 balus, t. y. Yra balu didesnis nei ms alies. Konkurencingumo reitinge tarr 144 ali, remiantis naujausiais duomenimis, Lietuva iuo metu uima gana aukt 41 viet, tiesa, prie kriz ich vieta buvo kiek auktesn, t. y. 38. Vokietija iame reitinge yra viena i lyderiaujani ali, t. y. Ji uima penkt viet, beje, palyginus su prie pasaulin kriz buvusia septintj vieta, iai aliai pavyko da labiau padidinti savo konkurencingum. Ypa negatyvus reikinys yra korupcija, kuri egzistuoja kiekvienoje alyje, tiesa, yra nevienodo lygio. Iuo atveju duomenys yra prieinami nuo 1999 getroffen ir per vis t laik iki dabar Vokietijoje buvo emesnis korupcijos lygis nei ms alyje. Lietuvoje korupcijos lygis per minim laikotarp sumajo, t. j. Ich bin im bal (skal nuo nulio iki imto bal ir kuo daugiau bal surenkama, tuo maesn korupcija yra alyje), remiantis naujausiais duomenimis, ms alis surinko 58, kai 1999 metais - tik 38 balus, tad paanga akivaizdi. Vokietijos korupcijos indekso reikm siekia 79 balus ir über nagrinjam laikotarp maai kito. Iuo metu Lietuva ich 175 ali pagale korupcijos lyg uima labai aukt 39 viet, o Vokietija - dvylikt viet. Duomenys apie Lietuvos uimam viet iame Wiederholung yra turimi nuo 1999 met. Aukiausi 36 viet korupcijos reitinge von ms alis buvo umusi 2002 metais. Krischiu laikotarpiu Lietuva iame reitinge gan pastebimai smukteljo, t. y. Buvo nukritusi iki 58 vietos. Vokietija tam tikru metu iame Wiederholung irgi buvo pasikoregavusi emyn. Kalbant apie slygas pltoti versl, tai jos per pastaruosius selektivität metus Vokietijoje faktikai per vis laikotarp buvo geresns nei Lietuvoje, bei dar labiau pagerjo, t. y. Alis pakilo i 27 14 viet. Lietuvoje ist rodiklis faktikai nepakito, t. y. 2008 metais buvo 25 vieta, dabar remiantis naujausiais duomenimis yra uimama 24 vieta, tiesa, 2013 metais buvo 17 vieta. Kalbant apie Lietuvos verslo pasitikjim, tai nuo 2003 traf sich iki 2008 mit krizs jis tiek ms alyje, tiek ir euro zonoje augo. Krizs laikotarpiu gerokai smukteljo, po zu m augti bei pastaraisiais metais io rodiklio svyravimo mastai stabilizavosi. Neigiamas reikinys yra tai, jog negativa velgti io rodiklio augimo dinamikos. Vartotoj pasitikjimas iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki iki........... Taiau jau 2009 mit pabaigoje vartotoj pasitikjimo rodiklis m atsigauti. Euro zonoje skol krizs laikotarpiu vartööööööööööööööööööööööööööö, vl smukteljo, bet vliau pakilo. Nuo prajusi getroffen paskutinio ketvirio tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje m augti vartotoj pasitikjimas, tiesa, ich habe antrj ketvirt jis vl m mati. Svarbus faktais yra ir tai, kad abiem atvejais vartotoj pasitikjimas dar nepasiek prie pasaulin kriz buvusio lygio. i analiz - apvalg ubaigsime tradicikai, t. y. apvelgdami padt finans rinkose. Kalbant apie Lietuvos valstybini obligacij pajamingum, tai iuo atveju turimi duomenys nuo 2003 met. Iki kilusios paskutiniosios pasaulins krizs ms alies deimties met trukms valstybini obligacij pajamingumas rinkoje svyravo 3 - 6 procent lygyje. Per du metus nuo 2003 met i obligacij pajamingumas rinkoje smukteljo du kartus nuo beveik ei iki beveik trij procent, na o po to dar prie 2008 met pabaigoje prasidedant pasaulinei krizei, pajamingumas m nuosekliai augti ir jau buvo pakils vir penki procent ir tai buvo susij su Centrini bank vykdytu pinig politikos grietinimu. Kilus krizei Lietuvos deimties met trukms valstybini obligacij pajamingumas rinkoje m smarkiai augti bei tuo paiu pradjo ir smarkiai svyruoti. Labiausiai pajamingumas buvo paoks kritiniais 2009 metais, kuomet vienu metu jis buvo pakils net iki 14,23 procento. Taiau jau kitais metais padtis m stabilizuotis, t. y. pajamingumas, nors kai kuriais momentais ir vl paokdavo, smukteljo i pradi iki ei procent lygio, na o met pabaigoje nukrito ir dar emiau. Po to, padtis kur laik i esms stabilizavosi, o nuo 2012 met Lietuvos deimties met trukms valstybini obligacij pajamingumas m nuosekliai mati. Pastaraisiais metais dl Europoje dar labiau suvelnintos pinig politikos ir Europos Centrinio banko pradto gyvendinti kiekybinio velninimo, pajamingumo majimas dar labiau suintensyvjo. Tiesa, po to kai i met kov buvo pasiektas absoliuiai rekordikai emas 0,59 procento pajamingumo lygis, jis m didti ir iuo metu jau siekia 1,8 procento. Lietuvos skolinimosi kat majimas tai be jokios abejons pozityvus reikinys, na o pastaruoju metu stebimas atokimas rinkoje, tai natralus reikinys po prie tai buvusio itin intensyvaus ir spartaus kritimo. Lietuvos akcij rinkos pagrindinis indeksas yra OMX Vilnius. Nuo i met pradios jo vert paaugo 9,5 procento, o per pastaruosius vienerius metus pasistieb 4,27 procento. Duomenys apie io indekso pokyt yra turimi nuo pat io amiaus pradios. 2000 met pradioje io indekso reikm siek 100 punkt, o dabar sudaro 495,4 punktus, o tai reikia, kad per daugiau nei penkiolika met io indekso reikm paoko net beveik penkis kartus. Spariausias OMX Vilnius indekso pakilimo laikotarpis buvo fiksuojamas nuo 2003 iki 2005 met spalio, o jo metu indekso reikm paoko nuo 85 iki net 531 punkto, t. y. 6,3 kartus. Aukiausia io indekso reikm buvo pasiekta 2007 met spal, t. y. beveik ei imtai punkt (591,44 punktai). Po krizs iki iol nepavyko io lygio pasiekti ir j viryti. Tuo tarpu krizs metu 2009 met kovo mnes OMX Vilnius indekso vert buvo nusiritusi iki vos 149,92 punkt. iuo metu is indeksas yra augimo fazje, kuri prasidjo dar 2012 met pradioje. Per laikotarp iki dabar OMX Vilnius indekso vert padidjo vir septyniasdeimt procent, arba 71,5 procento. Palyginimui, euro zonos ali akcij rink bendro indekso EURO STOXX 50 vert nuo i met pradios paaugo 12,15 procento, o per pastaruosius vienerius metus - 11,78 procento. Tuo tarpu nuo io amiaus pradios minimas indeksas susitrauk dvideimt keturiais procentais. Pervelgus mintus makroekonominius ir kitus rodiklius, galima konstatuoti, kad po krizs tiek pramons produkcijos, tiek mamenins prekybos apimtys sultjo tiek Lietuvoje, tiek ir euro zonoje ir tai tuo paiu galima sieti su tuo, kad nra kreditavimo bumo. Deja, Lietuvos usienio prekybos rezultatas buvo bei ir toliau ilieka neigiamas, t. y. ir toliau u didesn vert importuojame nei eksportuojame, tiesa, palyginus su tuo kas djosi po stojimo Europos sjung, padtis pasitais. Pozityvu yra tai, kad Lietuvos usienio valiut rezervai per vis po nepriklausomybs atgavimo laikotarp, atmetus pasaulin kriz, kryptingai didjo. Tuo tarpu tiek ms alis, tiek euro zonos alys nra aukso gerbjos. Iki pasaulins krizs intensyviai ir itin spdingai augs iduot kredit portfelis, prasidjus krizei susitrauk ir vliau nuosekliai majo, o tai reikia, kad ms ekonomikos augimas nra taip stipriai priklausomas nuo kreditavimo. Diugina tai, jog ms alyje vidutinis atlyginimas, iskyrus krizin laikotarp, vis laik auga ir auga pastebimai spariau nei euro zonoje. Pagal rodikl itin pastebimai vejams bendros pinig sjungos vidurk. Minimali alga taip pat didja, be to, ji auga spariau u vidutin atlyginim. Neramina gerokai palyginus su krizs metu buvusiu lygiu ms alyje sumajs taupymo rodiklis, kuris tuo paiu yra gerokai maesnis nei euro zonos ali vidurkis. Iki pasaulins krizs Lietuvoje itin spariai augo bst kainos, kurios prasidjus krizei smukteljo labiau ir spariau nei augo. iuo metu padtis i esms stabilizavosi. Po truput didja ms alies konkurencingumas, maja korupcija, o tai labai pozityvus reikinys, neramina tai, kad i esms nekinta verslo vykdymo slygos Lietuvoje, taiau reikia tiktis, kad netrukus ioje srityje bus atlikta esmin paanga. Po krizs tiek verslo, tiek vartotoj pasitikjimas padidjo, taiau lidina tai, jog pastaruosius kelis metus i esms negalima velgti augimo dinamikos, be to, vis dar nra pasiektas prie kriz buvs pasitikjimo lygis. Tie, kurie io amiaus pradioje nusprend investuoti Vilniaus biroje kotiruojam kompanij akcijas, be jokios abejons udirbo daugiau, nei investav didij euro zonos ali bendrovi akcijas. inoma, ms alies akcij rinkoje svyravimai abi puses buvo gerokai didesni. Pabrti reikia ir tai, kad OMX Vilnius indeksas vis dar nesugebjo pakilti vir prie kriz buvusio pasiekto rekordinio lygio, tiesa, iuo metu stebima pozityvi io indekso augimo dinamika, kuri jau tsiasi kelerius metus. Bet atsiliekame pagal nuo i met pradios pasiekt prieaug. Diugina tai, kad gerokai sumajo Lietuvos valstybini obligacij pajamingumas, o tuo paiu smukteljo ir ms alies skolinimosi katai, kas be jokios abejons yra pozityvus reikinys. Reziumuojant, ms alis tampa vis labiau isivysiusi ir juda bei gan spariai tinkama kryptimi. inoma, klaid ir problem nepavyksta ivengti, taiau neklysta tik tas, kas nieko nedaro. Be jokios abejons, egzistuoja natralus noras, kad viskas bt dar geriau. Parengta remiantis Eurostat ir Pasaulio banko informacija Panas straipsniai:Problem pradedant versl analiz. Kursinis (Ekonomika. Kursinis, 19 puslapi, 41kB) Darbe esantys odiai: vadas. Verslo ir verslininkysts raida bei samprata. Verslo krimas. Verslo idja ir jos gyvendinimas. Problemos, pradedant versl ir verslo pradioje. mons steigimas, vardo registravimas bei administracins procedros. Verslo finansavimo altiniai ir los pradedant versl. Mokesiai. Kvalifikuotos darbo jgos paieka. Problem, su kuriomis susidr interviu dalyvavusi moni savininkai, analiz. Tyrimo rezultat analiz. Individuali mon x . mon usiimanti prekyba internetu. Individuali mon. Y ist. Individuali mon teikianti automobili plovimo paslaugas. Individuali mon prekiaujanti automobili detalmis. Interviu apibendrinimas. Ivados. Literatros sraas. Priedas. iuolaikiniame pasaulyje, matomi ryks globalizacijos procesai, spariai tobuljanios informacins technologijos, nuolat didjantys poreikiai. Todl iai dienai reikalingi nauji sumanymai, nauji produktai bei paslaugos, nauji gamybos metodai. Visuomens aktyvumas, gebjimas naudotis informacinmis technologijomis bei iniomis apie bdus, kaip geriau ir teisingiau naudoti materialinius iteklius, sudaro slygas kurtis naujiems verslams ir geriau tenkinti vis didjanius poreikius. Taiau kurti versl sudtinga, taiau manoma. Savu verslu usiimti nusprendia labai vairs mons: jaunim traukia noras gyvendinti neprastas idjas, savarankikumo siekimas, nepriklausomyb, suaugusiuosius - noras gyvenime pasiekti kuo daugiau, pakeisti savo socialin padt, sukaupt itekli investavimas, turima patirtis ir kt. taiau visi nauji verslininkai susiduria su nemaai klii. Lietuvoje verslo krimui, sudaryta nemaai galimybi, taiau prie pradedant kurti versl, reikia geros idjos, aikaus tikslo, kruoptaus pasirengimo, btina vertinti verslo rizik ir konkurencin aplink, pasirinkti koki mon steigti, isiaikinti mokesi sistem, gerai imanyti verslo pagrindus ir daug kit veiksni, nes kitaip verslo pradia gali visikai neskminga. Vardas: Aneta Darbo pavadinimas: Problem pradedant versl analiz Kategorija: Ekonomika Darbo tipas: Kursinis Puslapi skaiius: 19 Kursinio dalykas: Ekonomikos kursinis Parsisista: 4 kartus. Archyvo dydis: 41 kB Bylos pavadinimas: problemupradedantverslaanalize. zip Nordami parsisisti byl siskite SMS trumpuoju numeriu 1679 su raktaodiu DJP . Tai jums kainuos 0.89 EUR. Gaut telefon SMS rakt raykite auiau esant laukel. Atsiskaitant per bank spauskite: ia . Jei norite parsisisti nemokamai spauskite ia .
No comments:
Post a Comment